Kas tokie yra saldūs, bet ne cukrus, rūgštūs, bet ne citrinos rūgštumo, būna maži, geltoni ir pasipuošę uogom? Ogi vasariškieji „citrinukai“ – citrininiai keksiukai su citrininio kremo kepurėlėm ir uogų karūnėlėm!
Ilgai ieškoti pirmojo recepto savo kepimo maratono pradžiai nereikėjo. Jis jau seniai į mane žiūrėjo iš trečiosios Beatos „Kepinių knygos“, bet, kaip dažnai būna, vis rasdavosi įvairiausių priežasčių pasirinkti ką nors lengviau ir greičiau „sumakaluojamo“ 🙂
Kadangi labai norėjau, kad pirmasis blynas nebūtų prisvilęs, pačiam kepimo procesui ėmiau ruoštis iš anksto (kas man visai nebūdinga). Dar prieš išeinant darban prigrasinau Jonui, kad va šito sviesto šiukštu ant sumuštinio netepti ir į šaldytuvą nedėti – juk man jo reiks būtent kambario temperatūros (ir kas šiais laikais turi kantrybės laukti, kol kas nors pasieks KAMBARIO temperatūrą??), ir net kiaušinius ištraukiau pasišildyti kokią valanda anksčiau! Nežinau, kiek mano pastangos buvo reikšmingos pačių kepinukų puikumui, bet kažkaip labai tikiu, kad jų skonio tikrai nepagadino 🙂
O kad nebūtų liūdna maišyti tešlą, į pagalbą pasikviečiau keletą garsių užmiesčio viešnių: ponią Kristiną, ilgametę įvairiausio skanaus maisto darytoją bei gi ragautoją, ir jos mažąją pasekėją panelę Rugilę, kurios garsius palaikymo šūksnius girdėjom beveik viso gamybos proceso metu 🙂
Pats keksiukų tešlos maišymas sudėtingas nepasirodė, o kai turi pagalbos – tai ir vyksta visai sparčiai (ačiū, kai kam, taip sąžiningai svėrusiai miltus ir nužievinusiai visas 4 citrinas!). Didysis klausimas kilo tada, kai jau pradėjom juos pilstyti į keksiukų sijonėlius. Kaip padaryti, kad kepinukams pakilus, dar liktų vietos kremui ir uogų papuošimams? Akys buvo didelės iš baimės, todėl iš 12 keksiukų tešlos normos iškepėm visus 24! Cha, ir kas pasakys, kad nesam ekonomiškos kepėjos? 🙂
Taigi, apibendrinant pyragiukų gimimo eigą, galima sakyti, kad užtrukom kokias 20 minučių ruošdamos tešlą, tada trukom dar kokias 5 minutes kol išpilstėm ją į formeles ir dar 20 minučių kol iškepėm. Jeigu manęs neapgauna mano matematinės žinios, tai po nepilnos valandos jau vėsinom juos ant grotelių ir vis viena sekėm, kad Lindūnas arba dar vienas užkaunio viešnys Audrius kokio nenučiuptų 🙂
Antrasis etapas – kiaušininis-citrinis kremas. Niekad nebuvau bandžiusi tokio daryt, bet dabar galvoju, kad čia tikrai ne paskutinis kartas. Receptas super paprastas – sumeti į puodą sviesto, kiaušinių, cukraus, šiek tiek citrinos sulčių ir viską kaitini, kaitini, kol masė pasidaro tokia vienalytė, geltona ir tirštoka. O jau skanumas! Vėliau vakare, kai iš keksiukų jau buvo likę tik popieriukai, vyrai dar tepė tą kremą ant sausainių ir vieną valgė. Tikrai puikus ir, manau, visai tinkamai prašmatnesniems savaitgalio pusryčiams prie blynų… Kaip rašo pati Beata, tokį kremą šaldytuve laikyti galima visą savaitę ir net dar šiek tiek ilgėliau.
Keksiukų puošimas – man visada pats įdomiausias. Šito etapo visada labiausiai laukiu ir dar prieš maišydama tešlą dažnai įsivaizduoju, kaip galiausiai atrodys mano pyragiukai. O kadangi dabar vasara ir Jono tėvų sode jau prisirpo pirmieji serbentai, galvoti nebebuvo ko. Imi keksiuką, tepi šaukščiuką kremo, tupdai uogas ir tokius visus gražius jau galima statyti fotosesijai 🙂
Dar labai norisi pabrėžti gamybos trukmę: keksiukai – apie 45 min., kremas – apie 20 min., puošyba – apie 15 min., keksiukų sunaikinimas (ačiū mano pirmiesiems degustatoriams: Kristinai, Audriui ir Jonui) – apie 20 min.
Receptas keksiukams:
- 140 g minkšto sviesto
- 140 g cukraus
- 100 ml kefyro
- 2 kiaušiniai
- žiupsnelis druskos
- 180 g miltų
- 1,5 šaukštelio kepimo miltelių
- 1 citrinos žievelė ir sultys
- uogų papuošimui
Sviestą reikia paplakti su cukrum, tada vis plakant įmušti iš pradžių vieną, paskui kitą kiaušinį. Į šitą masę supilti kefyro ir dar mažumėlę paplakti. Supilti citrinos sultis, suberti nutarkuotą geltonąją žievelės dalį, dar pamaišyti. Galiausiai suberti miltus, kepimo miltelius, druskytę ir dar kartą viską gerai pamaišyti. Tešla išeis gana tiršta, bet iškepę keksiukai bus purūs ir minkštučiai. Lieka sudėti viską į formeles (jeigu kepsit taip ekonomiškai kaip aš, išeis 24, jeigu, kaip Beata – 12 keksiukų) ir kepti apie 20-25 min. 190 laipsnių karštumo orkaitėje.
Kremo receptas:
- 3 vidutinio dydžio citrinų žievelių geltonosios dalies
- 100 ml citrinų sulčių
- 3 kiaušinių
- 250 g cukraus
- 100 g sviesto
Visus produktus metam į vieną puodą ir kaitinam apie 20 min., kol sviestas ir cukrus ištirps ir kremas sutirštės. Beje, visiškai atvėsęs jis dar šiek tiek patirštėja, bet tikrai nebus toks, kad būtų galima konditeriniu švirkštu daryti visokius įmantriausius papuošimus.
Pabandykit, tikiu, kad viskas puikiai pavyks ir jums 🙂
4 Comments
Ekaterina
Posted at 16:44h, 16 balandžioLabai įdomus Jūsų tinklalapis, pačiai norisi visus receptus išbandyti! Pradėsiu nuo pirmojo, tik vat kremo recepte (atsiprašau iš karto) nesupratau ką reiškia ingridientas „3 vidutinio dydžio citrinų žievelių geltonosios dalies”?
keksiukuistorijos
Posted at 17:40h, 17 balandžioSveiki, džiaugiuosi, kad mano projektėlis užkabino ir jus išbandyti naujus keksiukų receptus. Kai tarkuosit citrinų žievelę kremui, pasistenkit nutarkuoti tik tą patį geltonąjį sluoksnį. Balto nelieskit, nes jis kartus ir kremui žavesio tikrai nesuteiks. Esu tikra, kad tarkuodami citrinas visi natūraliai taip darom, tik čia kažkodėl vat taip va mandrai parašiau… 🙂 Sėkmės!
lukne
Posted at 19:50h, 07 birželiosveiki, norejau paklausti ar krema kaitinti iki uzvirimo ar galima pavirti ,ir ar kaitinti ant atviros ugnies ar vandens voneleje?
keksiukuistorijos
Posted at 07:36h, 13 birželioSveiki, Lukne. Kremą reikėtų virti ant nedidelės ugnies. Nuo tos minutės, kai sudedate produktus į puodelį, turėtumėte užtrukti kokias 10 minučių. Virkite kremą nuolat maišydama, kol sviestas ir cukrus ištirps ir kremas pradės tirštėti. Turi išeiti tokia geltona ale kisieliaus tirštumo masė, o atvėsusi ji dar šiek tiek sustandės.