Nuostabus dalykas, kai dėl dabartinių informacinių technologijų galiu paviešinti savo istorijas net gyvendama palapinėje kažkur Latvijos glūdumoje! Tegyvuoja atostogos!!! Taigi su džiugesiu tęsiu liepos 17 d. keksiukų kepimo maratoną, tik šįkart išsamiau pristatau neišpasakyto skanumo, lengvus ir vasariškus baltojo šokolado keksiukus su uogomis. Originaliam recepte viskas daroma su avietėm, o ką daryti, jeigu Jono mamos sode jau seniausiai prisirpę serbentai, vyšnios, šilauogės ir dar netgi žemuogių vieną kitą galima rasti, o aviečių nė su žiburiu nesimato?! Man uogos, kaip ir bananai, niekada nesugadino reikalo, todėl, kai tik jų būna, vis pridedu į kepinius.
Taigi, ko reikia baltojo šokolado keksiukams?
100 g. baltojo šokolado
100 ml pieno
150 g. cukraus
2 kiaušinių
60 g. minkšto sviesto
120 g. miltų
1 šaukštelio kepimo miltelių
Saujos uogų
Gaminant šitų pyragaičių tešlą pradėti reikia nuo šokolado tirpinimo. Jį kuo puikiausiai „paleidžia“ šiltas pienas. Tereikia šiek tiek pieną pašildyti, sumesti gabaliukais sulaužytą šokoladą, suberti cukrų ir pamaišyti, kol išeis vientisa skysta masė. Kitam dubenyje reikia suplakti sviestą su kiaušiniais, sudėti miltus, kepimo miltelius, tada supilti pieno ir šokolado mišinį, viską dar kartą gerai pamakaluoti ir vuolia – tešla pagaminta! Keksiukai kepami 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 20 minučių.
Vos neužmiršau uogų!!! Kepdama šituos pyragaičius jau įsivaizdavau, kaip gražiai, it saldainių asorti dėžutėje, jie sutūps ant mano lėkštės – visi puikūs ir šiek tiek skirtingi. Taigi, uogų nemaišiau, o į kiekvieną, dar tik kepti paruoštą keksiuką atskirai dėjau žemuogių, serbentų ir t.t. Kepdama tešla pakilo ir visos uogos pasislėpė pyragiukų viduje. Planavau, kad kiekvieno keksiuko įdarą išduos ant kremo užtupdyta uoga, bet apie jų puošybą jau kita kalba…
Turiu pasakyti, kad pyragaičiai taip dailiai pasipūtė, kur ne kur dar matėsi kyšančios uogos, kad viso labo būtų kuo puikiausiai užtekę paprasčiausios cukraus pudros pabarstyti. Bet neeee… Man juk reikia mandrai! Jau iš anksčiau buvau įsižiūrėjusi vieną stebuklingą sviestinį-morenginį kremą kristi.erdvėse.lt, kuris, anot blogo autorės, yra skanus, lengvai formuojamas, o sustingęs formą laiko taip gerai, kad uždengtas maistine plėvele nesubliūkšta! Kaip gali nesusigundyti tokia gėrybe, ypač kai dar ruošiesi kepti reprezentacinę 50 keksiukų partiją sesės vestuvėms vasaros gale??
Taigi, bandymas papuošti keksiukus NR. 1. Kaip jau minėjau, būtent mano konditerinių eksperimentų metu namie dingo internetas, o kadangi apie tą kremą buvau jau ne kartą skaičius, įsivaizdavau, kad pavyks viską atgaminti iš atminties. Rezultatas, šiek tiek sumaišiau gaminimo eigą – nuplikiau dar neišplaktus baltymus 🙂 – ir iš mano puikaus kremo išėjo viso labo pasaldinta baltyminė masė, kuri net neišsiplakė dorai. Kai dabar skaitau, tikrai žinau, kad bandysiu jį gaminti vėl, tik šįkart pasiklosiu receptą po akim, kad jau nebūtų, kur suklysti.
Bandymas papuošti keksiukus NR. 2. Kai mano pirmasis kremas taip nenusisekė, nė neketinau pasiduoti. Kodėl gi nepapuošus pyragėlių tiesiog plakta grietinėle? Paprasta, skanu ir tikrai visada pasiteisina. Rezultatas – mano 35 % riebumo grietinėlė gavo per mažai cukraus, perdaug mikserio apsisukimų ir patapo saldžia sviestine varške. Ką ten su tokia benuveiksi?..
Bandymas papuošti keksiukus NR. 3. Kadangi jau artėjo valanda, kai turėjo pradėti rinktis valgytojai, o keksiukams dar reikėjo skirti laiko fotosesijai, nusprendžiau imtis plano „C“. Išsiunčiau Joną parnešti plaktos grietinėlės flakonėlį. Rezultatas: tik išpurkšta grietinėlė atrodė tiesiog puikiai, labai didingai, viliojančiai, ir visos uogytės puikiai laikėsi, tačiau nepraėjo nė 5 minutės ir mano paskutinė viltis išpuošti keksiukus nuplaukė su pasileidusia grietinėle. Uogytės nusirito kas sau ir apskritai vaizdelis tikrai nebuvo labai džiuginantis.
MORALAS: niekada nenaudokit gatavos plaktos grietinėlės papuošimams, o jeigu neišeina kremai, vadinasi, niekam jų ir nereik. Matyt kažkas tris kartus man siuntė perspėjimą, kad pyragiukai puikūs patys iš savęs, ir tikrai – ragautojai valgė, ausys lapsėjo ir tik tušti popierėliai teliko 🙂
Viskas! Nuotraukose keksiukai po paskutinio bandymo juos papuošti ir tyčia įdedu kelias, kad įsitikintumėt, kaip negerai yra kartais griebtis lengviausios išeities, nuperkamos „Maximoje“…
3 Comments
Sofija
Posted at 14:50h, 27 gegužėsJums nesigavo papuosti, nes jus ganasa (keksiuko ”kepurele”) dejote ant silto keksiuko… jums reikejo pirma ji atsaldyti ir tik tada detikepurele 🙂
Sofija
Posted at 14:53h, 27 gegužėsIr beja is flakonelio grietinele ne karta ir as esu puosusi 😀 ir man neblogai sekesi… tiesiog jus viska darete ant karstu keksiuku ir tai matosi nuotraukose :)))) niekada nepasiduokite ir bandykite vis daugiau kartu… 🙂
keksiukuistorijos
Posted at 13:32h, 29 gegužėsSofija, istorija po istorijos ir aš supratau šitą savo klaidą 🙂 Sunku išsiugdyt tą kantrybę 🙂