5 savaitė: Odė tikram itališkam skoniui – Tiramisu keksiukai

Kas būtų, jeigu tradicinį itališką Tiramisu sugalvotume įsprausti į dailų popierinį sijonėlį? Ogi puikų puikiausi, prašmatnaus skonio ir labai išvaizdūs keksiukėliai! Taigi, ilgai netuščiažodžiausiu ir papasakosiu, kaip man sekėsi su jais tvarkytis.

Receptą jau kuris laikas buvau nusižiūrėjusi viename iš užsienietiškų saldumynų blogų, ilgai varvinau dėl jo seilę ir štai pagaliau pasitaikė puiki proga pačiai įsitikinti, kad Tiramisu gali būti pagaminamas ne tik su „Damų piršteliais“ ir patiekiamas taurėse… Skoniu pyragaičiai nė kiek nenusileidžia originalui, o ir padalinti valgytojams juos kur kas lengviau: padedi lėkštę ant stalo, duodi nebylų leidimą „Degustaciją pradėt!” ir kaip mat, per 5 minutes, iš pyragaičių lieka tik popierėlių krūva 🙂

Tiramisu keksiukai

 

Taigi, ką reikėtų turėti susiruošus gaminti Tiramisu keksiukus?

270 ml (apie 200 g) miltų
3 kiaušinius
125 g minkšto sviesto
160 ml (apie 130 g) cukraus
1 šaukštelį kepimo miltelių
1 šaukštelį vanilinio cukraus
100 ml stiprios gerai pasaldintos kavos

Iš pradžių reikia persijoti miltus kartu su kepimo milteliais. Kaip mėgsta sakyti Beata ir kiti knygas rašantys konditeriai, „taip į juos pateks daugiau oro, todėl pyragiukai bus puresni ir gražiau iškils“. Tada čiumpam mikserį, o jeigu jo nėra tinka ir paprasčiausia plakimo šluotelė, ir minkštą sviestą suplakam su cukrumi, vanile, po vieną įplakam kiaušinius, į gautą masę suberiam miltus, dar viską gerai permaišom ir viskas – tešla pasiruošus kepti. Kadangi maniškė išėjo tikrai tirštoka – tirštesnė nei grietinė (maž sviestą blogai atmatavau arba per mažus kiaušinukus dėjau), į saviškę šliūkštelėjau šiek tiek kefyro. Taigi, padalinam tešlą į kepimo sijonėlius (aš dėjau po du kupinus šaukštus tešlos į kiekvieną) ir kepam 180 laipsnių karštumo orkaitėj apie 20 – 25 minutes, kol pyragiukai pakils ir virtuvėje pasklis viliojantis kvapas 🙂

Tiramisu keksiukai

Iš šitokio tešlos kiekio man išėjo 17 pyragiukų, kurie pakilę susilygino su popierinių sijonėlių viršumi. Vietos papuošimui – pats tas. Kadangi šitie keksiukai vis dėlto turi priminti tikrąjį Tiramisu, be maskarponės kremo ir kavos prieskonio čia išsisukti nepavyks.

Taigi, jau atvėsusius keksiukėlius reikia sulaistyti stipria saldinta kava. Kad sirupas geriau įsigertų, pyragiukus derėtų šiek tiek pabadyti šakute, o jeigu jie kepdami netolygiai pakilo ir vietomis išsprogo, šiuos nelygumus galima nupjauti – kava puikiai susigers, o viso to ale negrožio vis vien nesimatys – juk viršūnėlėse puikuosis balto kremo kauburiukas 🙂

Aš bijodama keksiukus pernelyg sudrėkinti ant kiekvieno pyliau po 2 šaukštelius kavos, bet kaip vėliau paaiškėjo, buvo galima drąsiai pilti ir po trečią… Kai pyragiukai jau paragavo kavos, galima juos šiek tiek pabarstyti kakavos milteliais. Pagal originalų receptą, kakava nutūpia tik ant kremo, bet man norėjosi sodresnio skonio, todėl bėriau jos ir ant paties pyragiuko, ir naudojau kaip paskutinį puošybos akcentą.

Keksiukų kremui reikėjo:

250 g Maskarponės sūrio
250 g riebios grietinėlės
125 ml (apie 100 g) cukraus pudros
1 šaukštelio stiprios kavos, kavos arba kiaušininio likerio (nebūtinai)
kakavos miltelių

Tiramisu keksiukai

Gaminimo eiga čia jau pati paprasčiausia: į su cukrumi išplaktą grietinėlę tereikia įmaišyti maskarponę, įvarvinti šiek tiek likerio (aš pyliau „Damų“, bet ir be jo galima puikiausiai apsieiti) ir kremas jau paruoštas. Konsistencija leidžia jį tepti ant pyragiukų šaukšteliu ar kitais įrankiais, o man kol kas labiausiai patinka žaisti su konditeriniu maišeliu (ačiukas Aušrinėlei už papildytą konditerinių antgalių kolekciją!!!). Kai kremas jau savo vietoje, reikia pyragaičius dar kartą pabarstyti kakavos milteliais ir, jeigu jūsų namuose dar nesibaigė uogų sezonas, užsodinti vieną kitą uogelę ant kiekvieno keksiuko viršūnėlės. Tadaaaaaaam – mažieji tiramisiukai jau pasiruošę fotosesijai ir svečių antplūdžiui! 🙂

Kito ryto pastebėjimas. Taip nutiko, kad keli pyragiukai patys tuo netikėdami sulaukė ryto, kuomet mudu su savo brangiausiuoju pusryčiaudami išsilukštenom juos prie arbatos puodelio. Ir ką jūs sau manot? Pastovėję per naktį šaldytuve keksiukai įgavo dar tikresnį tiramisu skonį (nors ir tą pačią dieną, kai buvo iškepti, žavėjo puikiu skoniu): ir kava, ir maskarponės kremas, ir netgi pats baltas biskvitukas buvo daug išraiškingesni. Matyt, ne veltui tikrajam Tiramisu reikia duoti laiko subręsti…

Reklama

6 komentarai

  1. Eglut, ziurineju tavo keksiuku receptus ir seile tiesiog tysta. tikrai pabandysim iskept nors pora keksiuku butinai. beje, padekok Jolitai, tapau tavo gerbeja.

    • Liuks, labai džiaugiuosi, kad randasi vis didesnis kepėjėlių būrys 🙂 Sėkmės bandymuose ir skanių keksų! 🙂 Ir, žinoma, AČIŪ Jolitai 🙂

  2. Sveika, tik ką išsikepiau šių keksiuku, papuošiau juos tavo rekomenduojamu kremu, skonis PASAKIŠKAS ! Būtinai bandysim kepti pagal kitus tavo receptus, ačiū ! 🙂

    • Oo, kai smagu! Tiramisu keksiukai net ir po daugybės kitų išbandytų receptų liko mano favoritų sąraše 🙂 Dar labai skanu į juos įdėti po keletą šviežių uogyčių: juodųjų serbentų, šilauogių ar vyšnių… Tereikia jau iškepusiam keksiuke padaryti mažytę duobutę, sudėti uogas, o tada jau visa kita – kremas ir kakava. Rezultatas pasakiškas – kremo saldumas ir kavos kartumas puikiai dera su uogų gaiva 🙂 Linksmės kituose bandymuose! 😉

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: