6 savaitė: Kai norisi kažko paprasto – jogurtiniai keksiukai su obuoliais

Ir vėl nauja savaitė – ir vėl laikas bandyti kažką naujo! Kadangi pastarosiomis dienomis oras kaip reikiant užkaito, visai nesinorėjo ilgai sukiotis virtuvėje, taigi ieškojau kažko gaivaus, greitai sumaišomo ir lengvai transportuojamo. Mat jau po valandos į mano namų duris beldėsi būsimieji iškylautojai, susiruošę nuplauti per dieną susikaupusį sūrumą ant odos Lampėdžių ežere.

2013-08-07 18.40.24

Greitai peržvelgiau interneto platybes ir štai Saulėtoje virtuvėje užtikau paprastą kaip dvi kapeikos jogurtinių keksiukėlių receptuką.

280 g miltų
130 g cukraus
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
0,25 šaukštelio druskos
0,25 šaukštelio malto muskato
325 g mėgstamo jogurto
2 dideli kiaušiniai
5 dideli šaukštai aliejaus
1 šaukštelis vanilinio cukraus
2 nedideli nulupti ir supjaustyti kubeliais obuoliai

Kiek nustebau, kad tešloje numatyta taip nedaug riebalų, bet jei gaivūs ir lengvi, tada gal nieko? Tešlos maišymas prasideda nuo miltų sijojimo. Į juos dar reikia sudėti kepimo miltelius, prieskonius: druską, muskatą (aš tokio neturėjau, tai įbėriau cinamono), vanilinį cukrų, suberti cukrų ir viską sumaišyti. Tada jogurto eilė. Kadangi recepte nurodoma pilti savo mėgstamo jogurto, pirkau su kriaušėmis ir karamele (slaptai vyliausi, kad tada keksiukai jau tikrai bus ir jogurtiniai, ir dar su dviguba vaisių doze, o ta karamelė suteiks jiems nežymų prašmatnumo prieskonį) 🙂 Į gautą gana tirštą masę keliauja kiaušiniai ir galiausiai tie 5 šaukštai aliejaus. Išeina tokia grietinės tirštumo tešla, kvepianti tuo, kuo kvepia jūsų jogurtas 🙂

Man iš tokio tešlos kiekio išėjo supilstyti 16 (5 cm skersmens) pyragiukų. Į kiekvieną formelę reikia dėti po šaukštą tešlos, ant jos sudėti kokius 3 – 4 obuolio kubelius ir dar kartą viską užkloti tešla. Suma sumarum, po 20 – 25 min. 190 laipsnių karštumo orkaitėje išeina visas padėklas gražiai pakilusių pyragiukų, kurie obuolių ir cinamono kvapu švelniai primena, kad jau įsibėgėjo paskutinis vasaros mėnuo.

Vos tik pyragiukai spėjo atvėsti ir papozuoti prieš gerą mėnesį iškeptam maisto fotografui, buvo supakuoti į dėžutę ir iškeliavo piknikauti. O ten jau laukė visas būrys išalkusių ragautojų! Ausys lapsėjo, keksiukai nebyliai dingo per 10 minučių ir niekas dėl skonio nusiskundimų neturėjo 🙂

Bėda tik ta, kad šįkart jie buvo gerokai prilipę prie sijonėlių. Gal vis dėlto reikėjo pilti daugiau aliejaus?..

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: