Nė nepastebėjau, kai atėjo laikas pasakoti jubiliejinę – 10-tą – keksiukų istoriją! Ačiū ištikimiausiems mano degustatoriams, kurie ir šįkart gausiu būriu susirinko Petronių svetainėje pasimėgauti naujais pyragaičiais.
10 istorija – ne juokas, todėl jau prieš keletą dienų pradėjau kapstytis interneto platybėse ieškodama kažko įmantraus, gražaus ir nekasdieniško. Galiausiai užsikabinau už šokoladinių-mėtinių keksiukų, į kurių sudėtį įeina šokoladinės plokštelės „Afer Eight“. Čia pateikiu receptą, kurį pasiskolinau iš Justės blogo:
~ 16 nedidelių pyragaičių reikia:
300 g miltų;
75 g kakavos miltelių;
1,5 šaukštelio kepimo miltelių;
žiupsnelio druskos;
165 g minkšto sviesto;
200 g cukraus;
3 kiaušinių;
180 ml pieno;
šaukštelio pipirmėčių ekstrakto arba mėtų sirupo
15 sutrupintų „After Eight“ šokoladukų.
Minkštą sviestą reikia išsukti su cukrumi, į gautą masę įmaišyti po vieną visus kiaušinius. Tada – birių produktų eilė. Visus juos: miltus, kakavą, kepimo miltelius ir druską, reikia sumaišyti atskirame dubenyje ir palengva, pakaitomis su pienu, įsukti į sviesto ir kiaušinių masę. Kai tešla jau beveik paruošta, belieka įlašinti pipirmėčių ekstrakto (aš turėjau tik mėtinio sirupo) ir suberti sulaužytus „After Eight“ šokoladukus. Išeina gana tiršta (pakabinta šaukšteliu nenuvarva ir puikiai išlaiko formą) masė, kurią kyla pagunda šaukštu iškabinti 🙂 bent jau man taip buvo…
Kaip bebūtų, keksiukus popieriniuose sijonėliuose reikia kepti apie 25 min. 180 laipsnių karštumo orkaitėje, kol jie gražiai pakils, o ištrauktas medinis pagaliukas nebesivels tešla. (Maždaug apie 20-ąją kepimo minutę virtuvėje pasklido šokolado ir mėtų kvapas, mmm… 🙂 )
Iškepusius ir atvėsusius keksiukus galima tuojau pat ragauti, tačiau jeigu ruošiatės kokiai rimtesnei progai, kremas visada suteiks jiems didingumo ir šventiškumo.
Savąjį žalsvą kremą dariau iš 300 g. Maskarponės sūrio, 250 ml. grietinėlės, 100 g. cukraus pudros ir keleto šaukštų mėtų sirupo. Į su cukraus pudra išplaktą grietinėlę reikia įmaišyti Maskarponę, sirupą ir viskas – jau galima raityti įmantrius papuošimus konditeriniu maišeliu 🙂 Ant maniškių pyragiukų dar nutūpė šiek tiek tirpinto šokolado ir smulkiai pjaustytų žalių žėlė saldainių, kad būtų gražiau 🙂
Turiu pripažinti, kad suvalgius vieną tokį keksiuką antro griebti iš karto nebesinori. Sodrus jų šokoladinis skonis su mėtų pėdsakais maloniai nuteikia gomurį, tačiau „perdozavus“ gali ilgam atbaidyti nuo saldumynų 🙂 Taigi, mėgaukitės saikingai!
No Comments