Ir vėl nauja savaitė – ir vėl naujas receptas! Taigi, išdidžiai pristatau paprastus šokoladinius keksiukus su ne tokiu jau tradiciniu „slaptu“ ingridientu – pomidorų sultimis 🙂
Kažkada seniai seniai iš savo anytos dovanų gavau didelę storą verstinę knygą „Nepaprasti valgiai iš paprastų produktų“. Deja, pasirodo, kas sukrauta eilinio amerikiečio virtuvės spintelėse, mūsiškėse, lietuviškose, ne taip jau dažnai ir surandama… Kaip ten bebūtų, gerų idėjų pasisemti tikrai galima! Ieškodama ko nors saldaus su sodo gėrybėmis užsikabinau už Raudono aksominio torto recepto. Šį tą iš jo išmetus, pavyko iškepti net 16 vidutinio dydžio šokoladinių, drėgnų ir ne per saldžių pyragiukų.
Taigi, ką reikia turėti, susiruošus kepti šiuos šokoladinius keksiukus?
370 ml kvietinių miltų,
130 ml kakavos miltelių,
180 ml minkšto sviesto,
370 ml cukraus,
3 L dydžio kiaušinius,
250 ml pomidorų sulčių,
1 šaukštelį kepimo miltelių,
0,5 šaukštelio sodos,
Žiupsnelį druskos,
1 šaukštelį vanilinio cukraus.
Visus sausus produktus (išskyrus cukrų) reikia sumaišyti dideliame dubenyje ir kelis kartus persijoti, kad į juos patektų daugiau oro. Tada čiumpam mikserį arba prisikalbinam namie be darbo slampinėjantį vyrą, kad šis išsuktų minkštą sviestą su cukrumi iki balkšvos purios masės. Į ją po vieną, vis pamaišant, įmušame visus kiaušinius. Suberiam birių produktų mišinį, viską dar kartą gerai permaišom ir per kelis kartus supilam pomidorų sultis. Paruoštą tešlą reikia supilstyti į keksiukų sijonėlius ir kepti apie 15-20 min. 180 laipsnių karštumo orkaitėje.
Rezultatą matote Jono nuotraukose, na, o ragautojai neleis man sumeluoti, kad kaip šokoladiniai, keksiukai buvo išties lengvi, purūs, su malonia rūgštele, o pomidorų nei kvapo, nei spalvos nesimatė. Šie buvo visiškai kitokie nei tankūs ir sodriai šokoladiniai jubiliejinės istorijos „dalyviai“ su „After Eight“ saldainiais ir gal šiek tiek panešėjo į šokoladinius Rasos cukinijų keksiukus…
Savo pyragėlius dar spėjau papuošti kremu iš po ranka turėtų produktų: maskarponės, kondensuoto pieno ir citrinos rūgšties (dėl spalvos įvarvinau lašą raudonų dažų), tačiau, manau, kad puikiai būtų galima pritaikyti ir originaliame torto recepte nurodytą kremą iš 180 ml minkšto sviesto, 340 g. kambario temperatūros „Philadelphios“, šaukštelio smulkaus vanilinio cukraus ir cukraus pudros. Knygoje nurodyta jos dėti 750 ml, bet kažkaip esu 100 procentų įsitikinus, kad saldumo užtektų žymiai mažiau… Išbandykit kas nors ir man papasakokit 🙂
No Comments