13 savaitė: Rudeniški moliūginiai keksiukai su pasakiško skonio baltyminiu kremu

Nežinau, kaip jūsų situacija su moliūgais, tačiau mano anytos daržely užderėjo ne vienas milžinas. Vien gavus pusę jo, sugebėjau užkimšti trečdalį šaldiklio, iškepti keletą litrų moliūgų tyrės (bus vėliau man pyragams), išsivirti moliūgienę ir dar iškepti 16 paprastų, drėgnų, gražiai oranžinių keksiukų.

DSC_3692

Juos nusižiūrėjau Beatos bloge, taigi pateikiu čia tokį receptą, kokį surašė pati autorė. Keksiukams reikia:

2 kiaušinių
80 g sviesto (sunaudojau 100 g kepinių margarino)
150 ml jogurto (naudojau kefyrą)
150 g cukraus
1 šaukštelio cinamono
1 šaukštelio džiovinto imbiero (kaimyninėj „Maximytėj“ nebuvo, tai ir nedėjau)
pusės citrinos tarkuotos žievelės
300 g tarkuoto moliūgo
220 g miltų
1,5 šaukštelio kepimo miltelių

Gaminti pradedama nuo to, kad išlydytą sviestą (mano atveju, margariną) reikia lengvai sumaišyti su kiaušiniais, cukrumi ir jogurtu (arba kefyru). Į gautą masę dar reikia suberti miltus, prieskonius, kepimo miltelius ir galiausiai, kai tešla jau beveik paruošta, įmaišyti burokine tarka sutarkuotą moliūgą bei citrinos žievelę.

Pyragėliai 190 laipsnių karštumo orkaitėje iškepa per 20-30 min.

Nors originaliame recepte nurodoma keksiukus dekoruoti saldžiarūgščiu cukraus glajumi iš pusės citrinos sulčių ir 2 – 3 šaukštų cukraus pudros, man jau seniai magėjo išbandyti baltyminį (bezė) kremą. „Iki“ parduotuvėse yra tokie baltyminiai krepšeliai, kurių kremui kažkada mokykliniais laikais neatsispirdavom su suolo drauge Viktorija, o dabar retai kada galim ramiai praeiti su Jonu vaikštinėdami Laisvės alėja… 🙂 Ech, ta nostalgija… Šio kremo receptų esu skaičiusi ne vieną, tačiau dabar vadovavausi Gaspadinėje rastu aprašymu: vienam kiaušinio baltymui tenka 120 g. cukraus.

DSC_3708

Aš savo bezė plakiau iš trijų baltymų, o trynius sėkmingai suėdė netoliese vaikštinėjęs Lindūnas 🙂 Nors mano patirtos kremo gaminimo kančios vertos atskiros istorijos (primenu, kad kartą jau bandžiau gaminti sviestinį-morenginį kremą, kuris iš esmės yra tas pats bezė, sumaišytas su sviestu), pasistengsiu labai neišsiplėsti ir papasakoti tik pačią esmę 🙂

Taigi, kol Jonas mikseriu iki standžių putų plakė baltymus, aš ėmiausi virti cukraus sirupą. Kaip nurodyta recepte, 120 g. cukraus reikia užpilti 3 dideliais šaukštais vandens (taigi, man turėjo išeiti 9 šaukštai) ir kaitinti ant nedidelės ugnies, kol cukrus ištirps. Mano cukrus tirpo laaaaaaabai ilgai. Teko vis įpilti vandens, kad jis nepradėtų kristalizuotis, bet galiausiai pražioplinau tą momentą, kai jis pradėjo karamelizuotis ir vietoj mano išsvajoto sirupo, išėjo rusvas skystis su pusiau aptirpusiais į gumulėlius sušokusiais cukraus gabaliukais. Su Jonu nusprendėm, kad gal cukrus prastas – juk viską darėm pagal receptą, o šitokia nesėkmė!

DSC_3667 DSC_3668

Antras dublis vyko su „Panevėžio“ cukrumi. Ir vėl 360 g. cukraus, 9 šaukštai vandens, nedidelė ugnis… Kai cukrus pradėjo tirpti, jau buvau pagalvojusi, kad mano vargams atėjo galas, bet kur tau! Vos spėjau apsidžiaugti, cukrus vėl ėmė džiūti ir kristalizuotis. Nutariau, trečio bandymo nebedaryti ir šliūkštelėjau į sirupą vandens iš arbatinio. Viskas sušniokštė, suputojo, išskydo ir vėl pradėjo tirpti. Valio!!!

Recepte nurodyta, kad kai cukraus granulės jau visai ištirpsta, reikia padidinti ugnį ir leisti sirupui išvirti iki galo. Jo tinkamumą galima patikrinti įmerkus sausą šakutę. Jeigu papūtus per šakutės dantukus išsipučia cukraus burbulas – reiškia viskas, sirupas gatavas. Aš pūsti burbulus bandžiau kokius 5 kartus ir kai jau beveik buvau praradus viltį, vienas ėmė ir išsipūtė!

Kai sirupas pasiekia tinkamą konsistenciją, reikia greitai įkelti jo puodą į indą su šaltu vandeniu, kad sirupas daugiau nebekaistų ir nepradėtų ruduoti. O tada plona srovele, vis plakant mikseriu, reikia gautą skystimą supilti į išplaktus iki standžių putų baltymus. Taip baltymai nuplikomi aukštos temperatūros sirupu ir galima nebesibaiminti jokių –iozių, o plakant toliau, kremo tūris padidėja, konsistencija darosi vis klampesnė ir tvirtesnė. Galiausiai į savo kremo indą dar įmaišiau citrinos rūgšties ir maniškis gaminys skoniu nė kiek nenusileido „Iki“ parduodamiems pyragėliams 🙂 Tikslas pasiektas, nors buvo sunku, tikrai darysiu bezė dar daug daug kartų!

DSC_3745

Suma sumarum, keksiukai išėjo tikrai paprasti, tai šituo atveju mano bezė ant jų gal buvo per prašmatnus. Rekomenduočiau juos vis dėlto puošti kaip originaliame recepte, tačiau baltyminį kremą bent kartą gyvenime išbandyti tiesiog būtina! 🙂

Skanių įspūdžių žiūrint Jono nuotraukas!

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: