Kartą vartydama receptus interneto platybėse užmačiau labai intriguojančią nuotrauką – mažyčiai kremo kauburėliai, pasislėpę po plonyčiu šokoladiniu sluoksniu. Kažkas panašaus į zefyrinius „negro bučinius“ (na, bent jau mano krašte juos taip vadina… 🙂 ), tik užsodinti ant keksiuko ir gana aukšti išraityti – tikri aukštakepuriai 🙂 Taip recepte jie ir buvo užvadinti – „High-hat“ 🙂

Pasirodo, kad tai ne kas kita, kaip bezė kremo bokšteliai, kažkokiu stebuklingu būdu tobulai lygiai padengti šokoladiniu sluoksniu. Jau žiūrint į nuotraukas man, tikrai baltyminio kremo mylėtojai, ėmė tekėti seilė, tad nusprendžiau ilgai nelaukti ir išbandyti šią idėją 🙂

Kadangi bezė kreme yra tikrai nemažai cukraus (vienam baltymui jo tenka net 120 g!), tad nusprendžiau savuosius keksiukus įdaryti rūgštesne uogiene – spanguolėmis. Na, bet apie viską iš pradžių. O pradėti reikėtų nuo visų pyragaičių pagrindo – purių burnoje tirpstančių keksiukų. Maždaug 20 pyragiukų iškepsite iš:

3 kiaušinių
170 g kambario temperatūros sviesto
170 g cukraus
70 g krakmolo
130 g miltų
100 ml kefyro
2 šaukštelių kepimo miltelių
Pakelio vanilinio cukraus
Žiupsnelio druskos

Miltus, krakmolą, kepimo miltelius ir druską sumaišykite didesniame dubenyje. Minkštą sviestą išsukite su cukrumi ir vaniliniu cukrumi iki purios gelsvos masės. Po vieną maždaug kas pusę minutės įplakite kiaušinius. Supilkite kefyrą, įsijokite birius produktus ir viską išmaišykite iki vientisos, gana tirštos, tešlos. Dėkite po kupiną šaukštą tešlos į popierinius sijonėlius. Kepkite 190 laipsnių karštumo orkaitėje apie 20 – 25 min. kol pyragiukai sutvirtės ir paruduos.

Kitas etapas – įdaras. Atvėsusiuose keksiukuose išpjaukite nedideles duobutes ir pripildykite jas pasirinkta uogiene. Aš naudojau spanguoles, kad jų rūgštumas šiek tiek atsvertų kremo ir šokolado saldumą, bet iš esmės tinka bet kokios uogos. Kuo skaniausi keksiukai išeitų su citrininiu įdaru iš pirmos keksiukų istorijos 🙂

Taigi, kai keksiukai jau įdaryti, teks šiek tiek pasiterlioti ruošiant bezė (o terliotis tikrai verta, nes tas skooonis!.. 🙂 ) Jam prireiks dviejų didelių kiaušinių baltymų, 240 g cukraus, 6 šaukštų vandens ir citrinos rūgštelės pagal skonį.

Kiaušinius švariai nuplaukite. Kiaušinių baltymus atskirkite nuo trynių. Labai svarbu, kad baltymuose neliktų nė grūdelio trynio likučių, kitaip iki standžių putų jų nebeišplaksite. Nedideliame puodelyje cukrų užpilkite 6 šaukštais vandens ir kaitinkite ant vidutinės ugnies kol cukraus granulės ištirps ir sirupas pasidarys toks daug maž permatomas. Kai pamatysite, kad granulės jau ištirpo, nebemaišykite ir leiskite sirupui pavirti apie kokias 3-5 min. Kol sirupas verta, iki standžių putų išplakite kiaušinių baltymus. Putos turi būti tikrai tvirtos, vos ne peiliu pjaustomos. Įmerkite į sirupą šakutę ir pabandykite pro jos dantukus išpūsti burbulą. Jeigu pavyko, vadinasi, sirupas jau pasiruošęs susitikti su baltymais 🙂 Trumpam pamerkite puodelio dugną į šaltą vandenį, kad šis daugiau nebekaistų. Sirupą į baltymus pilkite plona srovele palei pat mikserio šluoteles, nuolat plakite, kad iš kremo nepasidarytų kiaušinienė 🙂 Kai supilsite visą sirupą, ant puodo dugno neturėtų likti cukraus likučių, o užplikyti baltymai turėtų dar labiau išsipūsti, sustandėti ir pradėti blizgėti. Galiausiai įdėkite šiek tiek citrinos rūgštelės. Kol kremas šiltas, ji puikiai ištirps ir suteiks bezė malonaus gaivumo.

Bezė kremas yra labai standus ir puikiai laiko formą, tad iš jo galima išraityti gana įmantrias kepuraites. Aš bandžiau konditeriniu švirkštu išsukti jas kuo aukštesnes 🙂 (kaip jau kažkada rašiau, man prie baltyminio kremo pyragaitis visai nebūtinas – galėčiau šaukštais jį kabinti 🙂 ) ir taip – keksiukai jau beveik baigti.

Paskutinis žingsnis – kepuraičių glaistymas. Pasiskaičiau vienur ir kitur, kad tam reikia išlydyti mėgstamo šokolado, įpilti į jį šiek tiek aliejaus, kad būtų dar skystesnis, tada imti keksiuką žemyn kremu ir merkti į šokoladą kol kremo kepuraitė juo visiškai pasidengs. Atrodytų paprasta, bet kai pradedi bandyti… 🙂

Apsunkęs nuo šokolado kremas ima ir nusiteškia į šokoladą – tada reikia šaukštelių žvejoti, kad nesugadintų kito keksiuko… Arba kremo kepurė ima ir nusisveria į vieną kurią pusę.. Arba visas tas gražus kremo bokštelis ima ir susmenga nuo šokolado svorio… 😀 Žodžiu, bandžiau, bandžiau, kol galiausiai nusprendžiau savo keksiukus paprasčiausiai apšlakstyti šokoladu. Rezultatas gal ir ne visai toks, kokį planavau, bet skonis – tiesiog fantastiškas!

Planuoju nepasiduoti ir kokį kartą vis tiek įveikti šitą įmantrų glaistymą 🙂