Vos tik pradėjo skleistis pirmieji pavasario daigeliai, ėmiau nekantriai laukti kol uošvienės sodelyje galvas pakels rabarbarai 🙂 Turiu pripažinti, kad kurį laiką buvau gerokai primiršus šią daržovę-vaisių (?) ir geriausiu atveju iš jo tik kompotą virdavau. Bet va paragavau pačio puikiausio rabarbarų pyrago su baltymų kepure ir seilės pradėjo skirtis nuo minties, kaip būtų skanu jų į keksiukus įdėti 🙂 Taip atsirado šios savaitės keksiukai, kurių baltojo šokolado papuošimas maloniai kontrastingas rabarbarų rūgštumui.

20 įprasto dydžio keksiukų iškepsite iš:

300 g rabarbarų
170 g minkšto sviesto
3 didelių kiaušinių
250 g miltų
200 g cukraus (jeigu nepuošite keksiukų baltuoju šokoladu, cukraus dėkite dar papildomai 100 g)
100 ml kefyro
2,5 šaukštelio kepimo miltelių
Žiupsnelio druskos
Šaukštelio vanilinio cukraus

Rabarbarus nulupkite ir supjaustykite nedideliais kubeliais. Miltus sumaišykite su druska, vaniliniu cukrumi ir kepimo milteliais. Minkštą sviestą išsukite su cukrumi iki purios gelsvos masės. Vidutiniu elektrinio plakiklio greičiu užtruksite apie 3 – 4 minutes. Į sviesto ir cukraus mišinį po vieną, maždaug kas pusę minutės, įplakite visus kiaušinius. Supilkite kefyrą, įsijokite birius produktus ir išmaišykite tešlą iki vientisos masės. Galiausiai atsargiai įmaišykite rabarbarus, sudėkite tešlą į keksiukų sijonėlius ir kepkite 190 laipsnių karštumo orkaitėje apie 20 – 25 min.

Keksiukų papuošimams papildomai reikės:

150 g baltojo šokolado
100 g migdolų drožlių

Migdolų drožles berkite į plačią keptuvę ir paskrudinkite ant nedidelės ugnies, vis pamaišydamos (-i), kol virtuvėje pasklis malonus riešutų kvapas. Keksiukus apšlakstykite lydytu baltuoju šokoladu ir gausiai pabarstykite skrudintomis migdolų drožlėmis.

Keletas žodžių apie šokolado tirpinimą. Oj, kiek esu prisikankinusi ir prigadinusi šokolado, kai reikėdavo jį išlydyti ir gražiai padengti kepinius! Tad tikrai puikiai atsimenu visus svilėsius ir gabalais sušokusį, tolį gražu ne tolygiai išsileidusį, šokoladą… Taigi, galvoju, papasakosiu kaip man pavyko susidraugauti su šiuo darbu 🙂

Daugelis konditerinių tinklaraščių visų pirmiausiai pabrėžia, kad šokoladas yra siaubingai jautrus temperatūrai. Taigi, derėtų jį tirpinti virš karšto vandens garų. Kiti gi akcentuoja, kad prieš tirpinimą reikėtų šokoladą susmulkinti į kuo mažesnius gabalėlius (na, ne veltui juk e-bay galima nusipirkti specialiai tirpinimui skirtų šokolado lašiukų 🙂 ). O dar kažkur esu skaičius, kad šokoladas labai nemėgsta vandens, taigi reikia jį labai saugoti, kad neįtikštų kokis lašas. Paskutinis etapas – šokoladą reikia šiek tiek atvėsinti, kad jis įgautų tokį ne visai skystą, pavidalą. Tą, anot tinklaraščių, geriausia padaryti įdedant dar šiek tiek šokolado. Karštas šokoladas ištirpina naująjį, naujasis atvėsina karštąjį ir galiausiai išeina tokia pati ta masė dengti kepinius arba merkti popsus.

Turiu pripažinti, kad konditeriniuose reikaluose kantrybę išsiugdyti man laaaabai sunku – taip noriu kuo greičiau pamatyti (ne visada paragauti!) galutinį rezultatą 🙂 Taigi, pasisėmusi žinių interneto plantybėse ir paklausiusi protingų patarimų išvedžiau savitą „kaubojišką“, kaip Beata sako, šokolado tirpinimo būdą 🙂

1 žingsnis. Sulaužytą šokolado plytelę keletą kartų prasuku maisto smulkintuvu (kaip jau sakiau, peiliu smulkinti jį man paprasčiausiai neužtenka kantrybės).
2 žingsnis. Gerokai aptrupintą šokoladą beriu į puodą ir statau ant nedidelės ugnies (su garų vonelėm neprasidedu, nes taip ilgiau, o ir šokoladą nuo vandens saugoti reikia :)) kokiai minutei.
3 žingsnis. Kai tik pamatau, kad šokoladas prie puodelio dugno pradėjo lydytis, ugnį išjungiu ir maišau, maišau, maišau… Išsilydžiusi šokolado dalis ištirpina neišsilydžiusią, o tie neišsilydę gabaliukai, atvėsina skystąją šokolado dalį ir galiausiai išeina puikios konsistencijos lydytas šokoladas.

Gal paskaičius viskas atrodo sudėtinga, bet man tai vienas paprasčiausių ir visada pasiteisinančių būdų 🙂