Praėjo šešeri metai nuo paskutinės keksiukų istorijos šiame tinklaraštyje, tačiau kaskart mokėdama metinį sistemos aptarnavimo mokestį matyt tikėjau, kad vieną dieną prie jų sugrįšiu. Įdomu, kaip susiklostė gyvenimas per tą laiką? Pabandysiu trumpai sudėlioti svarbiausius įvykius ir veiksnius, paskatinusius prisiminti rašymą ir receptus.

2015-ųjų pavasarį pasaulį išvydo mano pirmagimis Jurgis. Atėjo pas mus taip garsiai, kad paskui negalėjo nurimti dar gerą pusmetį 😀 Teko susipažinti su nauja gyvenimiška realybe, kur svarbiausias žodis skambėjo garsiausiai. Nurimus dienos šurmuliui, tylios nakties prieglobstyje ėmiau ieškoti ramybės lipdydama. Taip radosi pirmieji keksiukai, puošti cukraus masės grožybėmis. Net pati netikėjau, kad taip įsitrauksiu į šią meditacijos formą,

tačiau kaskart pyragaičiams pasiekus adresatą sugrįžtanti emocija atpirkdavo valandų valandas „siuvant“ cukrinius aukštakulnius ar konstruojant miniatiūrinį automobilių parką berniuko gimtadieniui. Tais pačiais metais baigiau konditerijos mokslus. Pamenu, kaip laikiau baigiamąjį egzaminą, o Jonas mūsų mažąjį rėksnį saugojo automobilyje po salės langais. Tai tapo savotišku simboliu, jog smagiu žaidimu prasidėjęs konditerinis nuotykis tapo neatsiejamas nuo mūsų šeimos gyvenimo. Ir jam buvo lemta išaugti į šį tą daugiau!

Atitolusi nuo tinklaraščio vis pagalvodavau, kad būtų smagu parašyti knygą. Juk turėjau tiek puikių receptų ir seilę varvinančių nuotraukų! Ir žinote ką?! Ne veltui sakoma – svajok atsargiai 🙂 Baigiantis 2016-iesiems tuometinė „Žurnalų leidybos grupė“ (dabar „Media Bitės“) patikėjo mano idėja sukurti odę mažiems, unikaliems desertams, kurie neretai tampa įvairiausių švenčių svarbiu akcentu! Pusmetį trukęs receptų bandymų, tekstų rašymo (dažniausiai naktimis arba mažyliui prisnūdus dienos miegelio :)), desertų fotosesijų ir maketavimo laikotarpis apdovanojo mane neįkainojama patirtimi, supažindino su nepaprastai talentingais žmonėmis ir didžiojo leidybos verslo principais. 2017-ųjų rudenį šalies knygynuose pasirodė antras mano kūdikis –
„Maži. Gražūs. Skanūs. Desertai jūsų teminėms šventėms“. Turiu pasakyti, jog ši knyga pranoko visus mano lūkesčius – štai ką reiškia, kai idėją globoti į savo rankas ima profesionalų komanda!

Galima sakyti, knygos išleidimo jaudulys lydejo mane ištisus metus, o jam nurimus, su didžiuliu entuziazmu ėmiausi naujo projekto „Broliukas Jurgiui“! Ilgai laukti nereikėjo ir jau 2019-ųjų rugsėjį virš mūsų buto Vilijampolėje praskrido gandrai. Šeimą papildė mažylis Vincas, kuris buvo toks mielas, tykus, jaukus ir tiesiog tobulas kūdikis, kad paėmė mane į savo saldžiai šnopuojančius meilės gniaužtukus ir nebepaleido. Nusprendžiau visa galva pasinerti į šitą svaiginančią patirtį ir gerus metus kepiniai buvo likę kasdienybės paraštėse.
Matyt tikrai, viskam yra savas laikas ir net pačių skaniausių maloniausių dalykų reikia pasiilgti. Tai štai „Keksiukų istorijos“ sugrįžta po ilgų klajonių užaugusios, turtingesnės, verslios ir, kaip visada, atviros ir nuoširdžios. Tegul mus veda smalsumas ir vienijanti meilė saldumynams!

Ta proga su mažaisiais kepėm vanilinius keksiukus su mano mėgstamiausia juodųjų serbentų uogiene viduje ir varškės kremo kepurėmis (patiks legendinio Kuršėnų vyniotinio gerbėjams). Iš nurodyto produktų kiekio iškepsite apie 10 įprasto dydžio keksiukų.

Keksiukams

2 dideli kiaušiniai
120 g miltų
120 g cukraus
120 g kambario temperatūros sviesto
Pusė šaukštelio kepimo miltelių
Pusė šaukštelio vanilinio cukraus
Žiupsnelis druskos
10 šaukštelių juodųjų serbentų uogienės

Kremui

180 g desertinės varškės (aš naudojau plombyro skonio, saldintą)
200 ml plakamosios grietinėlės

Gaminimo eiga

Kambario temperatūros sviestą plakite su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska kol masė taps panaši į balkšvą sviestinį kremą. Užtruksite apie 7 min.

Tada po vieną maždaug kas pusę minutės įplakite visus kiaušinius (jeigu naudojate vidutinio dydžio kiaušinius, tuomet miltų, cukraus ir sviesto dėkite po 100 g).

Miltus persijokite drauge su kepimo milteliais ir atsargiai įmaišykite į sviesto, cukraus ir kiaušinių mišinį. Tešla bus tikrai tiršta, pakabinta nekris nuo šaukšto, todėl labai patogu į popierines keksiukų formeles ją dėti konditeriniu maišeliu. Jeigu tokio neturite, tiks ir paprasčiausias šaukštas.

Keksiukus kepkite 180 laipsnių karštumo orkaitėje apie 25 min. Priklausomai nuo orkaitės, galite užtrukti keliomis minutėmis trumpiau, tad stebėkite savo pyragaičius, neperkepkite. Patikrinti, kaip visada, galite mediniu dantų krapštuku.

Atvėsusių keksiukų viršuje išpjaukite duobutes. Jas užpildykite serbentų uogiene ir uždenkite išpjautąja keksiuko dalimi. Aš ją dar šiek tiek patrumpinu peiliu, kad nepūpsotų ir susilygintų su keksiuko paviršiumi.

Varškę ir grietinėlę dėkite į dubenį ir plakite nedideliu elektrinio plakiklio greičiu iki norimos konsistencijos. Grietinėlė turi būti šalta, plakti reikia negreitai, kitaip suplaksite sviestinį varškės kremą! Tokio kremo kiekio užtenka papuošti 10 – 12 keksiukų.