Tokio pavasario kaip šis mano gyvenime dar nebuvo! Taip laukiau jo ilgais žiemos vakarais, o galiausiai nė nepastebėjau, kaip po langais prasiskleidė pirmoji žaluma, taip ir nenusifotografavau prie Nemuno salos
Ruduo ir šįkart rugsėjo 1-oji man, prieš dvejus metus pabaigusiai filologijos magistro studijas VDU, vėl reikšminga (kas galėjo pagalvoti? :)). Šiais mokslo metais nusprendžiau sugrįžti į mokyklos suolą ir krimsti
Nors didysis 52 savaičių projektas baigėsi, po trumpų atostogėlių „Keksiukų istorijos“ keliauja toliau 🙂 Šios savaitės herojai – ne kokie iškylos užkandukai, o tikri šventinio stalo karaliai! Sutinku, kad tarp daugybės
Jau prieš kelias savaites internete vienas po kito ėmė dygti receptai, primenantys artėjantį, o kai kur jau ir prasidėjusį, braškių sezoną. Žinau, kad bene labiausiai iš mūsų šeimynos jo visada
Šią savaitę mane pagavo tikras kepimo įkvėpimas! Tikriausiai todėl, kad TVIRTAI apsisprendžiau dailinti figūrą ir sumažinti saldumynų kiekį savo kasdieniame racione 😀 Ech, o juk dažniausiai taip ir būna, kad
Nežinau, kaip jūs, bet aš jau laukiu nesulaukiu atostogų! Saulėtas gražus pavasaris visiškai neįkvepia biuro darbams, o dar kaip tik artėja laikas, kai turėsim patvirtinti savo planuojamas atostogas. Ech, kad
Nors mudu su vyru Užgavėnes jau atšventėm savaitgalį Rumšiškėse, tikroji šventė taip pat neliks nepaminėta 🙂 Juk kuo jų daugiau, tuo smagiau! Tad šiandien baigę dienos darbus keliaujam į svečius
Kažkada labai seniai, o tiksliau 21 bandymų savaitę, jau bandžiau į keksiuko sijonėlį sutalpinti „snikerio“ skonį, tačiau tą kartą valgytojai nusprendė, kad pyragaičiui iki tikro šokoladuko dar pritrūko. Taigi, kodėl
Viskas prasidėjo tada, kai mudu su vyru buvom užkviesti sutikti Naujus metus draugų namuose. Balius – suneštinis, žmonių apie 10. Visi jau įprato, kad į svečius ateinu su naminiu pyragu,
Štai ėmėm ir sulaukėm gražiausių žiemos švenčių! Ta proga visiems blogo skaitytojams linkiu daugybės jaukių, kepiniais kvepiančių vakarų su mylimais žmonėmis. Būkim kūrybiški ir nepraraskim entuziazmo tuo džiuginti aplinkinius! 🙂
Desertų kūrėja, tinklaraštininkė, dviejų berniukų mama.
Užburta dailiomis kremo kepurėmis išpuoštų keksiukų nuotraukų internete mečiau sau iššūkį ištisus metus kiekvieną savaitę išbandyti po naują keksiukų receptą ir aprašyti savo patirtį. Taip gimė mano tinklaraštis „Keksiukų istorijos“.
Mano dideliam džiaugsmui po beveik metus trukusio nuostabaus kūrybinio nuotykio drauge su leidykla „Laisvos valandos“ išleidau autorinę mažų skanėstų knygą.
Nėra neįgyvendinamų idėjų. Papasakokite savo istorijas, savo norus ir kartu rasime geriausią sprendimą kaip keksiukų dėžutę paversti dienos įvykiu!
