Agrastai man viena iš tų vaikystės nostalgiškų uogų, kurių pas mano močiutę sode beveik nebuvo. O juk jeigu nebuvo, vadinasi dvigubai labiau norėjosi 🙂 Taigi, prisimenu, kaip kadaise iš tečio garažo
Nors vasara jau įsibėgėjo, bet per visus darbus ir įvykius tik neseniai pastebėjau, kaip anytos sodelyje nuo uogų nusviro serbentų ir agrastų krūmai, pamažu raudonuoja viena kita avietė, o patvory
Nors didysis 52 savaičių projektas baigėsi, po trumpų atostogėlių „Keksiukų istorijos“ keliauja toliau 🙂 Šios savaitės herojai – ne kokie iškylos užkandukai, o tikri šventinio stalo karaliai! Sutinku, kad tarp daugybės
52-tra istorija!!!! Aaa, negaliu patikėti, kad metai pralėkė šitaip greitai 🙂 Kiek visko išbandyta ir išragauta! Jeigu dažnas receptas į mano virtuvę užklysdavo gana spontaniškai, tai šį Joninėms saugojaus ištisus pusę
Prieš gerus 5 metus, kuomet susipažinau su savo būsimuoju vyru, kaip tik baiginėjau 3-čią lietuvių filologijos kursą Vytauto Didžiojo universitete. Oras puikus, galvą susukusi nauja meilė, tad, atrodo, kokie čia
Jau prieš kelias savaites internete vienas po kito ėmė dygti receptai, primenantys artėjantį, o kai kur jau ir prasidėjusį, braškių sezoną. Žinau, kad bene labiausiai iš mūsų šeimynos jo visada
Vos tik pradėjo skleistis pirmieji pavasario daigeliai, ėmiau nekantriai laukti kol uošvienės sodelyje galvas pakels rabarbarai 🙂 Turiu pripažinti, kad kurį laiką buvau gerokai primiršus šią daržovę-vaisių (?) ir geriausiu atveju
Aną šeštadienį mudviem su Jonu teko padalyvauti mielos draugės vestuvėse. Taip, taip, tą patį šeštadienį, kuomet oro temperatūra mušė visus gegužės karščių rekordus ir visi šventiškai nusiteikę svečiai ne apie
Nenumaldomai artėjanti vasara ir gerokai šviesesni vakarai taip ir kviečia praleisti daugiau laiko kur nors ne namie. Oj, kaip aš mėgstu tuos „podarbinius“ pasivaikščiojimus su Jonu ir pavakarinius skanios kavytės
Kartą vartydama receptus interneto platybėse užmačiau labai intriguojančią nuotrauką – mažyčiai kremo kauburėliai, pasislėpę po plonyčiu šokoladiniu sluoksniu. Kažkas panašaus į zefyrinius „negro bučinius“ (na, bent jau mano krašte juos
Desertų kūrėja, tinklaraštininkė, dviejų berniukų mama.
Užburta dailiomis kremo kepurėmis išpuoštų keksiukų nuotraukų internete mečiau sau iššūkį ištisus metus kiekvieną savaitę išbandyti po naują keksiukų receptą ir aprašyti savo patirtį. Taip gimė mano tinklaraštis „Keksiukų istorijos“.
Mano dideliam džiaugsmui po beveik metus trukusio nuostabaus kūrybinio nuotykio drauge su leidykla „Laisvos valandos“ išleidau autorinę mažų skanėstų knygą.
Nėra neįgyvendinamų idėjų. Papasakokite savo istorijas, savo norus ir kartu rasime geriausią sprendimą kaip keksiukų dėžutę paversti dienos įvykiu!
