Kai atsirado pirmosios Keksiukų istorijos, nė neįtariau, kad netrukus jos taps kassavaitinio draugiško susiėjimo priežastimi 🙂 O štai receptas po recepto ir įsivažiavom! Ne tik aš kepti, bet ir Jonas
Šios savaitės naujiena – datulių keksiukai. Planavau kepti šį tą egzotiško, su kokosais, bet kadangi ryt laukiu svečiuose savo mylimiausių tetyčių (jiems kokosas joks ne skanėstas!) , tenka taikytis prie
Raudonai nusidažiusios parduotuvių vitrinos byloja – ne už kalnų šv. Valentinas! Pirmąsias savo „valentinkes“ prisimenu dar iš pradinių klasių mokykloje. Tuomet klasiokai kokių tik atvirukų nepridarydavo (savo rankomis!), kad vėliau
Šios savaitės keksiukų istoriją paskatino parašyti vienas labai paprastas nutikimas. Taip jau įvyko, kad kartu su gera mano drauge Kristina, kepėjėle kaip ir aš, bet labiau pasinešusia į įvairiausius tortus,
Keksiukų istorijų kepimo odisėjai persiritus į antrą pusę (juk iš numatytų 52 receptų išbandyta jau net 30!), draugai ir kai kurie nepriklausomi ragautojai vėl ėmė reikalauti pikantiškų kepinių. Tiesą pasakius,
Kažkada labai seniai, o tiksliau 21 bandymų savaitę, jau bandžiau į keksiuko sijonėlį sutalpinti „snikerio“ skonį, tačiau tą kartą valgytojai nusprendė, kad pyragaičiui iki tikro šokoladuko dar pritrūko. Taigi, kodėl
Turiu vieną draugę (Jolitos vardo neminėsiu), kuri su kiekviena degustacija kelia mano keksiukams vis naujus skonio reikalavimus. Tai kremas per saldus, tai keksas per sausas ir taip per daugybę bandymų
Viskas prasidėjo tada, kai mudu su vyru buvom užkviesti sutikti Naujus metus draugų namuose. Balius – suneštinis, žmonių apie 10. Visi jau įprato, kad į svečius ateinu su naminiu pyragu,
Pasibaigus šventiniam maratonui tikriausiai ne tik man norisi šiek tiek paprastesnio maisto. Juk kur nueisi, ten esi vaišinamas skaniausiais valgiais, silkėm pataluose ir be patalų bei gi įvairiausiais saldumynais. Čia
Štai ėmėm ir sulaukėm gražiausių žiemos švenčių! Ta proga visiems blogo skaitytojams linkiu daugybės jaukių, kepiniais kvepiančių vakarų su mylimais žmonėmis. Būkim kūrybiški ir nepraraskim entuziazmo tuo džiuginti aplinkinius! 🙂
Desertų kūrėja, tinklaraštininkė, dviejų berniukų mama.
Užburta dailiomis kremo kepurėmis išpuoštų keksiukų nuotraukų internete mečiau sau iššūkį ištisus metus kiekvieną savaitę išbandyti po naują keksiukų receptą ir aprašyti savo patirtį. Taip gimė mano tinklaraštis „Keksiukų istorijos“.
Mano dideliam džiaugsmui po beveik metus trukusio nuostabaus kūrybinio nuotykio drauge su leidykla „Laisvos valandos“ išleidau autorinę mažų skanėstų knygą.
Nėra neįgyvendinamų idėjų. Papasakokite savo istorijas, savo norus ir kartu rasime geriausią sprendimą kaip keksiukų dėžutę paversti dienos įvykiu!
