Keksiukų istorijos

2013-06-28: 52 savaitės – 52 keksiukų istorijos

„52 savaitės – 52 keksiukų istorijos“ – tai metus truksianti keksiukų kepimo odisėja, kurios metu pasaulį turėtų išvysti mažiausiai 624 pyragaičiai. Tikslas – kuo daugiau išbandyti, išmokti, ištobulinti jau žinomas technikas ir, žinoma, suteikti džiaugsmo mano ištikimiausių valgytojų pilveliams 🙂 Projekto startas – 2013 m. liepa, pabaiga – 2014 m. birželio paskutinė savaitė.

2014-06-28: Tai, kas turi pradžią… turi ir tęsinį!

Metai prašvilpė kaip akimirka ir jeigu kas būtų papasakojęs, kad spontaniškai užgimęs sumanymas siekti keksiukų kepimo aukštumų išaugs į šitokį nuostabų nuotykį ir tiek daug mane visko išmokys, būčiau nė nemirktelėjus viską pradėjusi daug anksčiau! 🙂

52 savaitės – 52 skirtingi receptai ir kartu su jais papasakotos istorijos! Tai, kas prasidėjo kaip viešas pasižadėjimas sau, ilgainiui subūrė nemenką skaitytojų ratą, kaip ir aš nekantriai laukiančių vis kitos savaitės ir naujų keksiukų kepimo įspūdžių 🙂

Per metus trukusią receptų paieškų ir bandymų odisėją mano raudonoje virtuvėlėje gimė 916 keksiukų. Tešloje darniai sugulė po 12 kilogramų miltų ir cukraus, 8 kilogramai sviesto, beveik litras aliejaus, 166 kiaušiniai, 2 litrai pieno ir litras kefyro, puslitris jogurto ir grietinės, litras įvairaus alkoholio, pusė kilogramo bulvių krakmolo ir kakavos miltelių, po kilogramą baltojo ir juodojo/pieninio šokolado, 1,5 kilogramo įvairių riešutų ir net 12 citrinų. Kremuose sėkmingai maišėsi daugiau kaip 3 kilogramai „Mascarponės“, 1,5 kilogramo „Philadelphia“ sūrio, kilogramas „Rududu“ ir 3,5 litro grietinėlės. O kur dar įvairiausi kiti priedai, nesutilpę į šį mano gana apibendrintą produktų sąrašą!.. 🙂

Vienus receptus rasdavau čia pat ant šaldytuvo surikiuotose kulinarinėse knygose, kitus aptikdavau interneto tinklaraščiuose, o ilgainiui, po daugybės bandymų ir eksperimentų ėmė rastis nuojauta, o gal ir įgūdžiai, paskatinę kurti savitus skonių bei produktų derinius. Oj, kiek vakarų praleista varvinant seilę į dailiai išpuoštų keksiukų nuotraukas ir kiek Youtube peržiūrėta įrašų su paaiškinimais ir pamokomis!.. Taip sužinojau, kad galima įdaryti jau iškepusius keksiukus, išmokau kremo raitymo ypatumų ir kitokių konditerinės puošybos gudrybių. Daugelį man naujų dalykų stengiausi išbandyti savu kailiu ir taip žingsnis po žingsnio, ne visada lengvai ir sklandžiai, išmokau kepti pačių įvairiausių keksiukų, sumaišyti mažiausiai 5 rūšis puikiausio kremo, sklandžiai išlydyti šokoladą, išvirti citrininį įdarą, karamelę, gaminti griliažą, vanilės ekstraktą ir dar daug visko!

Žinoma, dar negalima užmiršti tų tradiciniais tapusių trečiadieninių keksiukų degustacijų! Nė pati nepajutau, kaip šis mažas vakarėlis su keksiukais ir balinta kava viduryje darbingos savaitės atrado vietą visų draugų gyvenime 🙂 Buvo ir tokių retų savaičių, kai su Jonu nuspręsdavom pasisėdėjimo neorganizuoti, o kažkas imdavo ir atklysdavo iš inercijos su butelaičiu vyno 🙂 Ech, sakykit, ką norit, bet šis „projektas“ subūrė ir suartino ne vieną smaližių! Ir dėl to man labai džiugu 🙂

Keksiukų kepimo maratonui įsibėgėjus sulaukiau ir šiek tiek viešo, jeigu galima jį taip pavadinti, dėmesio. Iš pradžių teko garbės sudalyvauti keliuose bendruose auksarankių projektuose, vėliau iškepti saldžias dovanas talentų konkurso dalyviams beigi sukurti keletą originalių receptų su miltiniais mišiniais, žmonėms, neturintiems laiko kepti iš tikrų kiaušinių ir sviesto. Visos patirtys buvo skirtingai žavios ir suteikė galimybę „Keksiukų istorijas“ perskaityti dar daugiau žmonių 🙂

Per vienerius metus keksiukai pasidarė neatsiejami nuo mūsų kasdienybės, o „Keksiukų istorijos“ suaugo ir tapo skaitomu internetiniu tinklaraščiu. Kaip tarė Jonas, „Tai, kas turi pradžią, nebūtinai turi pabaigą“. O aš sakau „Pažiūrim, kas toliau!“ 🙂

Visus naujausius „Keksiukų istorijos“ įvykius galite sekti ir Facebooke!

2014-11-14: Gražios istorijos – jau ne tik internete

Žurnalas Šeimininkė

Straipsnis „Saldžių stebuklų kūrėjos“ (6 – 11 psl.) 🙂

Prisimenu, kaip jau visai besibaigiant vasarai sulaukiau žurnalistės skambučio su pasiūlymu duoti interviu apie keksiukų istorijas „Šeimininkės“ savaitraščiui. Tą minutę užplūdo tiek entuziazmo ir džiaugsmo, kad visą dieną nebegalėjau produktyviai dirbti 🙂 Na, tikriausiai bet kas, pakliuvęs mano vieton, jaustųsi labai panašiai…

Nė nedvejodama sutikau ir mintyse ėmiau ruoštis susitikimui: kokius keksiukus patiekti ant stalo, ką sakyti, kaip atrodyti?.. Nors šis interviu – man antrasis (pirmą kartą paatvirauti apie keksiukų kepimo subtilybes teko „Kauno grūdų“ žurnalistei. Tąkart dalyvavau labai įdomiam projekte, kurio metu buvau paprašyta paeksperimentuoti su ką tik sukurtais „Kauno grūdų“ miltiniais mišiniais ir sukurti keletą greitų receptų laiko neturintiems, bet gaminti mėgstantiems, žmonėms), nerimavau – juk nesu kažkokia super žvaigždė, „viešas veidas“, kaip dabar madoj sakyti, net nesu profesionali konditerė! Toks susidomėjimas mano kepiniais ne tik jaudino, bet ir įpareigojo pateisinti lūkesčius 🙂

Po pokalbio su „Šeimininkės“ žurnaliste jaučiausi kaip po eilinio pasisėdėjimo su gera drauge. Matyt, čia pirmas žurnalistės profesionalumo ženklas 🙂 Nė neabejojau, kad laukia nuostabus rašinys! Susitarėm, kad dar po kelių dienų lauksiu atvykstant žurnalo fotografo. Nepaisant to, kad gyvenu su nuosavu fotografu Jonu, iki šių dienų nesijaučiu labai jaukiai prieš kameros objektyvą. Ką gi, teks susitaikyti, nes ko tik nepadarysi dėl tų pažadėtų žurnalo puslapių 🙂

Fotosesija praėjo sklandžiai! Na, bet keksiukai per tiek laiko jau tikrai įprato pozuoti 🙂 Man net keletą kartų teko pakeisti apdarus, o fotografo nuolat kartojama frazė „Trenkiam šypseną kaip polką“ dar ir dabar sukelia juoką prisiminus 🙂 Galiausiai žurnalo fotografas pasiūlė Jonui kartu sudalyvauti žurnalo viršelio konkurse (toks būna rengiamas kiekvienam žurnalo numeriui) ir pateikti redakcijai keletą mano nuotraukų gražios gamtos fone. Abu pamanėm, kad nėra, ko prarasti, ir štai dabar viršelyje matot vieno rudens vakaro mudviejų bendro darbo rezultatą 🙂 Man patinka!

Praėjo net keletas mėnesių kol žurnalas pagaliau išvydo dienos šviesą. Jeigu atvirai, jau buvau užmiršusi kiekvieną penktadienį „patikrinti“ naują numerį ir štai gaunu anytos el. laišką „Sveikinu, puikiai atrodai! Visos labai didžiuojamės mano martele“ 🙂 Negi jau?! Nė nesulaukusi pietų pertraukos nuskuodžiau iki artimiausio spaudos kiosko ir tikrai, JAU!!! Aš – žurnalo viršelyje 🙂 Nekantriai verčiu leidinio puslapius ieškodama teksto. Skaitau. Viskas labai patinka, viskas – teisybė, nė vieno žodžio pro šalį! Peržvelgiu straipsnyje pateiktus receptus ir pasimetu – kodėl žurnalo redaktoriai pasirinko receptą, kurtą „Kauno grūdų“ reklaminiam projektui (vėliau sužinojau, kad įmonė reklamos žurnale neužsakė), o mano originalus tinklaraščio receptas priskirtas visai kitai kepėjai? Iš pradžių maniau, kad susipainiojo patys žurnalistai, o gal maketuotojai, vėliau paaiškėjo, kad recepto autorystės nuoroda tiesiog pasimetė! 🙂 Dingo ir neaišku, kurioje grandyje…

Kaip bebūtų, nepaisant keleto ne visai malonių neatitikimų, be galo keista ir smagu matyti savo veidą parduotuvių spaudos lentynose 🙂 Tai įkvepia savotiško pasidižiavimo (ir ne tik man vienai, patikėkit! 🙂 ), skatina nesustoti ir toliau ieškoti iššūkių. „Keksiukas yra keksiukas ir nieko čia naujo neprigalvosi!“ – visai neseniai man pasakė jauna pradedanti konditerė iš Šiaulių. Metu jai ir visiems abejojantiems iššūkį – 65 receptai – tik pradžia! 🙂

P.S. Labai džiaugiuosi, kai kaskart „Keksiukų istorijų“ draugų ir pasekėjų ratas plečiasi 🙂 Kartu su jumis, tobulėju ir aš 🙂 Jeigu dalinatės mano receptais, neužmirškite nurodyti jų šaltinio. Esu jums be galo dėkinga už palaikymą ir supratingumą!

 

10 komentarų

  1. Užsisakiau Eglės keksiukų savo vestuvėms dar pačioje keksiukų istorijų pradžioje. Nepaisant to, kad ant saldaus stalo buvo begalės įvairių saldumynų, keksiukai buvo saldumynų pažiba ir dingo akimirksiu! Neprilygstami skoniu ir grožiu. Rekoneduoju bet kuriam. Puiki dovana bet kokia proga 🙂

  2. Tikra tiesa-keksiukai tirpstantys burnoje .Labai gaila,kad jie taip greitai “istirpsta”,o juk noretusi ,kad ant padeklo jie niekada nesibaigtu :)Aciu draugei rekomendavusiai”Egles keksiukus”.Tikrai nenusivyliau,o manau dar ne vienai progai juos uzsisakyti .Sekmes ir kantrybes Eglei !

  3. Labai labai netyčia atradau Keksiukų istorijas, viską sąžiningai perskaičiau ir dabar kas savaitę lauksiu naujos istorijos. Super! O dar kai paskaitai, kad prie to nuoširdžiai prisideda ir vyras (ne tik valgydamas, bet ir padėdamas kepti:) ) dar fainiau pasidaro 🙂 Sėkmės!

    • Labai džiaugiuosi, kad naujos istorijos jau laukia ne tik vyras ir draugai 🙂 Tai skatina ieškojimus ir suteikia vilties, jog istorijos nesibaigs su ta 52-ąja.. 🙂 Ačiū už palaikymą!

  4. Labai skanūs tavo receptai ir labai įdomios mintys! Tikrai labai gražiai rašai 🙂 tavo istorija man labai priminė filmą Julie and Julia, galbūt sėmeiso įkvėpimo iš jo? O jei ne, patariu pažiūrėti 😀
    Kepk ir toliau ir džiugink visus savo nuostabiais kūrinėliais :*

    • Ačiū, Egle 🙂 Tavo minėtą filmą mačiau, bet Keksiukų istorijos gimė gerokai 🙂 Visada džiaugiuosi, galėdama būti Julie, o dar smagiau, jeigu kai kam kartais tampu Julia 😉

  5. Labai Labai smagu rasti tokį puslapį, malonu skaityti, nes čia ne šiaip sausi receptai ir tiek. Rašoma su užsidegimu meile. Daug naudingų patarimų ir įdomios istorijos. Iki šiol kepdavau paprastus keksiukus kiek paįvairindama savaip ar įdaru ar tešlos sudėtimi, bet va įdarydavau visada kepant, o dbr įdarau jau ir iškeptus keksiukus, atrodo paprasta, bet nešovė į galvą anksčiau:) Išbandžiau jau 3 jūsų receptus, bandysiu ir tolaiu, nes gavosi super. Ačiū

    • Justina, džiugu perskaityti tokį entuziastingą „VAUU!“ 🙂 Ačiū už pagyras ir malonaus skaitymo/kepimo/ragavimo 😉

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: