Pamenu, dar savo didžiosios keksiukų kepimo odisėjos laikais, bent keletą kartų bandžiau atkartoti „Snickers“ skonį, vėliau mane pasiekė prašymas pagaminti kažką panašaus į „Kinder Bueno“, na o dabar, nežinau, ar labai išsiilgus žiemos baltumo, ar kokoso egzotikos, nusprendžiau imtis kitos populiarybės – „Raffaello“ pyragaičių. Tam, kad jų skonis kuo labiau primintų minėtąjį, mąsčiau, kad pyragaityje turi maloniai suderėti trapumas, įdaras, kažkas kremiško, migdolai ir, žinoma, kokoso drožlės. Dar labai norėjosi, kad bendras pyragaičių vaizdas džiugintų akis išskirtiniu baltumu, prabanga ir elegancija. Kaip man pavyko, nuspręsit jūs 🙂 O kol kas dalinuosi savo išradimais ir patirtimi 🙂
