Pamenu, dar savo didžiosios keksiukų kepimo odisėjos laikais, bent keletą kartų bandžiau atkartoti „Snickers“ skonį, vėliau mane pasiekė prašymas pagaminti kažką panašaus į „Kinder Bueno“, na o dabar, nežinau, ar labai išsiilgus žiemos baltumo, ar kokoso egzotikos, nusprendžiau imtis kitos populiarybės – „Raffaello“ pyragaičių. Tam, kad jų skonis kuo labiau primintų minėtąjį, mąsčiau, kad pyragaityje turi maloniai suderėti trapumas, įdaras, kažkas kremiško, migdolai ir, žinoma, kokoso drožlės. Dar labai norėjosi, kad bendras pyragaičių vaizdas džiugintų akis išskirtiniu baltumu, prabanga ir elegancija. Kaip man pavyko, nuspręsit jūs 🙂 O kol kas dalinuosi savo išradimais ir patirtimi 🙂
Labai rudeniški saldžiarūgščiai keksiukai su moliūgais ir džiovintomis spanguolėmis
Ko jau ko, bet moliūgų šiais metais mūsų šeimai tikrai netrūksta. Anytos sodelyje užderėjo net 7 milžinai, tai jau spėjom sočiai atsivalgyti trintos moliūgienės, ryškiai oranžinių blynų ir varškės apkepo 🙂 Didelis gabalaitis šito gėrio saugiai sau ilsisi mano šaldymo kameroje ir laukia, kol žiemą vėl išsiilgę šildančio skonio prisiminsim jį šeimininkaudami virtuvėje 🙂
Meškučio svajonė arba prabangūs pistacijų keksiukai su avietėmis ir medaus kremu
Paprastai kai sukuosi savo raudonoje virtuvėlėje, dėl smagumo įsijungiu kokią nors kulinarinę laidą. Kartais sąmoningai ieškau įkvėpimo ar konkrečių patarimų, bet kur kas dažniau tiesiog klausausi laidų kaip muzikos, pernelyg nesigilindama į receptus, produktus, kiekius ir pan. Ir štai vieną sykį šitaip besiklausydama „Keksiukų karų“ (taip taip, kaip keksiukų kepėja be „Keksiukų karų“? :)), išgirdau „pistacijų keksiukas su šviežiomis avietėmis“. Ši frazė kaip mat prie manęs prilipo ir neapleido dar keletą dienų (nei darbe, nei duše, nei lovoje!), kol galiausiai nesudarau laiko viską pati išbandyti 🙂
Keksiukai su migdolais, slyvomis ir angelo ašarom pasidabinusiais baltyminiais debesėliais
Lygiai prieš metus, vieną gelsvą rudenio dieną atradau nuostabaus slyvų pyrago receptą: trapus pagrindas, rūgštokas slyvų ir rudojo cukraus įdaras, viršus, puoštas puria baltymine kepure, žodžiu, ar begali norėti ko nors daugiau? 🙂 Šį slyvų pyragą kepiau kokius 5 kartus iš eilės, kol galiausiai visi atsivalgėm ir nusiteikėm laukti kito uogų sezono 🙂 Deja, receptą tikriausiai būsiu užmačiusi kokiam nors žurnale, ilgainiui, vis kepdama papildžiau jį savomis improvizacijomis, todėl tikslaus aprašo čia jau nebegaliu pateikti…
Rudenėlio gėrybės arba super šokoladiniai keksiukai su šviežiomis slyvomis, riešutais ir šokoladiniu kremu
O viskas prasidėjo nuo to, kad mano anytos (taip taip, tos pačios, pas kurią vaisiai ir uogos auga kaip ant mielių :)) sodelyje užderėjo puikių sultingų slyvų. Na, gal ne tiek, kiek aną rudenį, kai per kelis vakarus pusę sandėliuko užpildžiau slyvų uogienėm ir kompotais, bet visgi – uogų yra 🙂 Todėl nusprendžiau su jomis šiek tiek paeksperimentuoti, paderinti skonius ir išsikepti saldžiai rūgštokų keksiukų. O slyvos šokoladui, patikėkit, tikrai tinka… 🙂