Nors didysis 52 savaičių projektas baigėsi, po trumpų atostogėlių „Keksiukų istorijos“ keliauja toliau 🙂 Šios savaitės herojai – ne kokie iškylos užkandukai, o tikri šventinio stalo karaliai! Sutinku, kad tarp daugybės gaivių „uoginių“ receptų šis – saldus ir nuodėmingas – ne visai tinka, bet juk ir vasaros dienų oj kokių vėsių buvo 🙂
Taip taip žinau, kad vien jau perskaičius istorijos pavadinimą, atsiras žmonių, sakančių „Fūū, Coca-cola – nuodai!”, „Juk su Coca-cola galima valyti pajuodusias monetas“, „Pagalvokit apie savo skrandžius!” ir t. t. BET aš galvoju, kad jos, kaip ir kitų ne ypač sveikų produktų, pavyzdžiui, čipsų, kartais galima 🙂 Juk galų gale, XIX a. pabaigoje Coca-colą žmonės naudojo […]
Šios savaitės naujiena – datulių keksiukai. Planavau kepti šį tą egzotiško, su kokosais, bet kadangi ryt laukiu svečiuose savo mylimiausių tetyčių (jiems kokosas joks ne skanėstas!) , tenka taikytis prie paprastesnio skonio. Pačios datulės man sukelia dviprasmiškų jausmų 🙂 Neįsivaizduoju, kad galėčiau jas kramsnoti darbe sėdėdama prie kompiuterio, bet va kepiniuose – jau kitas reikalas […]
Kažkada labai seniai, o tiksliau 21 bandymų savaitę, jau bandžiau į keksiuko sijonėlį sutalpinti „snikerio“ skonį, tačiau tą kartą valgytojai nusprendė, kad pyragaičiui iki tikro šokoladuko dar pritrūko. Taigi, kodėl nepabandžius vėl? Šį kartą rašydama receptą atsižvelgiau į visus išsakytus komentarus: daugiau šokoladiškumo, skystesnės karamelės ir stipresnio riešutų skonio. Ką gi, daugybė žmonių vienu metu […]
Turiu vieną draugę (Jolitos vardo neminėsiu), kuri su kiekviena degustacija kelia mano keksiukams vis naujus skonio reikalavimus. Tai kremas per saldus, tai keksas per sausas ir taip per daugybę bandymų man buvo įkalta į galvą, kad pyragaitis visų pirma turi būti drėgnas. Na, šiek tiek kitoks nei įprasti biskvitiniai… Taigi, Jolitai paliepus, man panorėjus šį […]
