Nežinau, kaip jums, bet man metai pralėkė kaip mėnuo! Žvelgdama į namus tviskančiomis girliandomis puošiantį Kalėdų medį, kartais pagalvoju, kad čia ta pati eglutė, kurią brangiausias parnešė pirmosioms žiemos šventėms
Praėjo šešeri metai nuo paskutinės keksiukų istorijos šiame tinklaraštyje, tačiau kaskart mokėdama metinį sistemos aptarnavimo mokestį matyt tikėjau, kad vieną dieną prie jų sugrįšiu. Įdomu, kaip susiklostė gyvenimas per tą
Kažkada labai seniai, kai „Keksiukų istorijos“ dar skaičiavo pirmuosius savo mėnesius, buvau nusprendusi rudenį paskirti keksiukams su įvairiomis daržovėmis. Ko tada tik neprikepiau! Ragavom keksiukų su moliūgais, pomidorų sultimis, burokėliais
Tokio pavasario kaip šis mano gyvenime dar nebuvo! Taip laukiau jo ilgais žiemos vakarais, o galiausiai nė nepastebėjau, kaip po langais prasiskleidė pirmoji žaluma, taip ir nenusifotografavau prie Nemuno salos
Nė nepastebėjau, kaip prasidėjo paskutinės kalendorinės žiemos savaitės. Dar keli maži žingsneliai ir galėsim mėgautis elnio devyniaragio parneštos saulės šiluma! Na bet kol kas liko atlaikyti paskutinį žiemos švenčių maratoną:
Pastebėjau, kad pastaruoju metu mano aplinkoje ėmė rastis vis daugiau vegetarų. Štai draugė Jolita jau gerą pusmetį gyvena be mėsos, o mano Jonas prieš kurį laiką pareiškė, kad valgydami mėsą,
Desertų kūrėja, tinklaraštininkė, dviejų berniukų mama.
Užburta dailiomis kremo kepurėmis išpuoštų keksiukų nuotraukų internete mečiau sau iššūkį ištisus metus kiekvieną savaitę išbandyti po naują keksiukų receptą ir aprašyti savo patirtį. Taip gimė mano tinklaraštis „Keksiukų istorijos“.
Mano dideliam džiaugsmui po beveik metus trukusio nuostabaus kūrybinio nuotykio drauge su leidykla „Laisvos valandos“ išleidau autorinę mažų skanėstų knygą.
Nėra neįgyvendinamų idėjų. Papasakokite savo istorijas, savo norus ir kartu rasime geriausią sprendimą kaip keksiukų dėžutę paversti dienos įvykiu!
