Po to kai šeštadienį kai kurie Lietuvos didmiesčiai įžiebė pagrindines miestų egles, o kalendoriaus lapelis rodo akivaizdžią žiemos pradžią, staiga susimąsčiau – iki Kalėdų – viso labo trys savaitės 🙂
Nežinau, kaip jums, bet į mano gyvenimą Helovynas atėjo maždaug prieš trejetą metų. Kaip tikra lietuvė labai ilgai laikiausi nuostatos, kad lapkričio 1-oji, Vėlinės, turi būti ramios ir kupinos susikaupimo.
Agrastai man viena iš tų vaikystės nostalgiškų uogų, kurių pas mano močiutę sode beveik nebuvo. O juk jeigu nebuvo, vadinasi dvigubai labiau norėjosi 🙂 Taigi, prisimenu, kaip kadaise iš tečio garažo
Turiu vieną draugę (Jolitos vardo neminėsiu), kuri su kiekviena degustacija kelia mano keksiukams vis naujus skonio reikalavimus. Tai kremas per saldus, tai keksas per sausas ir taip per daugybę bandymų
Pasibaigus šventiniam maratonui tikriausiai ne tik man norisi šiek tiek paprastesnio maisto. Juk kur nueisi, ten esi vaišinamas skaniausiais valgiais, silkėm pataluose ir be patalų bei gi įvairiausiais saldumynais. Čia
Atsimenu, kaip vaikystėj tetis namo parvežė tuo metu dar tik atsiradusių, importinių, šokoladukų: „Snikers“, „Bounty“, „Mars“, gal dar koks „MilkyWay“buvo, ir kiekvieną jų dalino į keturias dalis, kad visi šeimos
Atrodo, kad dar visai neseniai pradėjau rašyti Keksiukų istorijas, o šit šit jau ir 20-ta. Ir vėl jubiliejus! Per visą šį išbandymų laikotarpį tikrai spėjau nemažai išbandyti ir išmokti, o
Šią savaitę pristatau dar vienus moliūginius keksiukus. Kadangi po pastarųjų kepimo mano šaldytuve liko neblogas gabalas šio oranžinio milžino, kito pasirinkimo nelabai ir galėjau įsivaizduoti 🙂 Greitai pervertusi internete publikuojamus
Nuostabus dalykas, kai dėl dabartinių informacinių technologijų galiu paviešinti savo istorijas net gyvendama palapinėje kažkur Latvijos glūdumoje! Tegyvuoja atostogos!!! Taigi su džiugesiu tęsiu liepos 17 d. keksiukų kepimo maratoną, tik
Desertų kūrėja, tinklaraštininkė, dviejų berniukų mama.
Užburta dailiomis kremo kepurėmis išpuoštų keksiukų nuotraukų internete mečiau sau iššūkį ištisus metus kiekvieną savaitę išbandyti po naują keksiukų receptą ir aprašyti savo patirtį. Taip gimė mano tinklaraštis „Keksiukų istorijos“.
Mano dideliam džiaugsmui po beveik metus trukusio nuostabaus kūrybinio nuotykio drauge su leidykla „Laisvos valandos“ išleidau autorinę mažų skanėstų knygą.
Nėra neįgyvendinamų idėjų. Papasakokite savo istorijas, savo norus ir kartu rasime geriausią sprendimą kaip keksiukų dėžutę paversti dienos įvykiu!
